„Maksimalus dėmesys aplinkosaugai yra viena svarbiausių mūsų užduočių. Naujieji aplinkosaugos srities patobulinimai suteiks galimybę gyventojams stebėti aktualią informaciją ir įsitikinti įmonės veiklos tvarumu“, – AB „Grigeo“ generalinis direktorius Tomas Jozonis.

Mūsų žingsniai švaresnės aplinkos link
Mūsų žingsniai švaresnės aplinkos link
  • Viešų stebėsenos platformų įdiegimas
    Įdiegėme viešos stebėsenos platformas, kuriose galima sekti informaciją apie išleidžiamų nuotekų bei oro tyrimų rezultatus. Siekdami aukščiausių aplinkosaugos standartų, jau turimas aplinkosaugines sistemas papildėmė automatizuotais procesais, leidžiančiais ne tik paprasčiau sekti duomenis, bet ir juos pateikti visuomenei.
  • Vandens monitoringo sistemos automatizavimas
    Automatizavome iki šiol naudotą vandens monitoringo sistemą. Tai leidžia efektyviau sisteminti gaunamus duomenis apie gamykloje sunaudojamo ir išleidžiamo vandens kiekius, technologinio vandens poreikį. Ši informacija pateikiama viešoje stebėsenos platformoje.
  • Tyrimų rezultatų skelbimas gyventojams
    Stebėsenos platformose gyventojai gali matyti periodiškai atnaujinamus oro tyrimų duomenis, parodančius katilinių išmetamo anglies dvideginio kiekį. Viešai yra prieinami ir greito reagavimo į avarijas bei nestandartines situacijas veiksmų planai.
Kaip naudojame vandenį ir kur valome nuotekas?

Mūsų įmonės popieriaus verslo gamybą sudaro dvi pagrindinės dalys: higieninio popieriaus pagrindų gamyba ir jo perdirbimas į galutinį produktą. Higieninio popieriaus pagrindas naudojamas kaip pagrindinė žaliava, gaminant galutinį produktą: tualetinį popierių, popierinius rankšluosčius, nosinaites ir kt. Beveik visas popieriaus versle sunaudojamas vandens kiekis yra skirtas higieninio popieriaus gamybai, kuriai naudojame Vokės upės vandenį.

Proceso metu susidariusios gamybinės nuotekos išvalomos dalinai, pašalinant nuotekose skendinčias medžiagas. Tai darome dukterinės įmonės UAB „Grigeo Baltwood“ nuotekų valymo įrenginiuose, o galutiniam išvalymui nuotekos yra pumpuojamos į UAB „Vilniaus vandenys“ Vilniaus miesto nuotekų valymo valyklą.

Čia pateikiame mėnesinį sunaudoto vandens kiekį, gamybinių nuotekų kiekį, skirtumą tarp susidariusių nuotekų kiekio ir sunaudoto vandens sąnaudas, skirtas vienai tonai popieriaus pagaminti.

Vanduo

Vandens tausojimas

Vanduo – tai gamtos duotas resursas, todėl jo tausojimas, panaudojimo efektyvumas ir sąnaudų mažinimas yra nuolatinis mūsų tikslas. Tad popieriaus gamybai reikalingą vandenį panaudojame kelis kartus, tam pasitelkdami specialią vandens nuskaidrinimo įrangą. Jei šios įrangos nenaudotume, vandens sąnaudos būtų apie 10 kartų didesnės.
Paviršinio vandens sąnaudos stebimos automatine monitoringo sistema. Kiekviena, vandenį naudojanti gamybinio proceso dalis yra apskaitoma – stebimos suminės, einamosios sąnaudos realiu laiku. Tai leidžia efektyviai valdyti gamybinę įrangą ir panaudoti vandens resursus efektyviausiai.

Koks skirtumas tarp sunaudoto vandens ir susidariusių nuotekų kiekių?

Kyla klausimas, kodėl gaminant popierių susidaro mažiau nuotekų, negu suvartojama vandens? Taip yra todėl, kad popieriaus gamyba susideda iš kelių pagrindinių dalių: popieriaus masės paruošimo, popieriaus formavimo, presavimo, džiovinimo ir suvyniojimo.

  • Masės paruošimas
    Pirmojoje dalyje mums reikalingi du pagrindiniai komponentai: plaušas (makulatūros, celiuliozės) ir vanduo. Plaušas yra ištirpinamas vandenyje. Tokiu būdu gauname plaušo ir vandens masę, kuri tolimesniuose gamybos etapuose yra valoma, plaušas gryninamas ir gerinamos jo savybės.
  • Formavimas
    Paruošta popieriaus masė tiekiama popieriaus gaminimo mašinai, kuri suformuoja popieriaus juostą, suteikdama jai reikiamas kokybines savybes.
  • Presavimas
    Suformuota popieriaus juosta turi apie 99 % vandens, bet galutiniame mašinos pagamintame produkte turi likti tik apie 5 % vandens, todėl toliau popieriaus gaminimo mašina popieriaus juostą presuoja, t.y. spaudžia tarp dviejų besisukančių velenų, o atskirtas vanduo grąžinamas atgal į procesą.
  • Džiovinimas
    Likęs vanduo šalinamas iš popieriaus juostos terminiu džiovinimu. Tai darome garu, pagamintu katilinėje, kaitinant didįjį mašinos veleną, vandinamą Yankee cilindru, bei gaubtu virš jo, kuris veikia popieriaus juostą karštu oru. Yankee cilindro paviršius garu yra įkaitinamas iki 100 ⁰C, taigi popieriaus juostai esant ant cilindro paviršiaus, vanduo yra išgarinamas. Tuo pat metu virš Yankee cilindro esantis gaubtas, popieriaus juostą papildomai veikia karštu oru, kurio temperatūra pasiekia iki 500 ⁰C. Drėgmės prisotintas oras (garai) gaubtu pašalinamas į atmosferą. Gaubtu šalinama drėgmė sudaro pagrindinę procese išgarinamo vandens dalį.
  • Suvyniojimas
    Štai ir pasiekiame paskutinį etapą, kai iki reikiamo drėgmės lygio išdžiovintas popierius yra suvyniojamas į didelius ritinius. Toliau ritiniai naudojami kaip žaliava popieriaus konvertavimo linijoms, kurios galutinį produktą paverčia į transportavimui patogią formą.

Oro emisijos: kaip saugome oro kokybę?
  • Tvarus biokuro naudojimas

    Visi kvėpuojame tuo pačiu oru ir norime, kad jis būtų švarus, todėl mūsų užduotis ir atsakomybė – į orą išleisti kuo mažiau teršalų. Popieriaus gamybai naudojame garą, kuris gaminamas biokurą kūrenančiose katilinėse. Biokuras yra vadinamas atsinaujinančiu energijos ištekliu, kurį visuotinai priimta laikyti neutraliu šiltnamio efekto atžvilgiu.

    Deginant biokurą – tai yra medienos skiedrą, dėl deginimo efektyvumo yra priimta leistina anglies dvideginio (CO2max) didžiausia reikšmė -20,2%. Visuose mūsų biokuro katiluose, kurie nors ir yra skirtingos galios: 10 MW, 17,5 MW ir 3 MW, anglies dvideginio koncentracija čia neviršija 15%. Iš to galime aiškiai matyti, kad biokurą deginame atsakingai ir efektyviai.

    Popieriaus gamyboje taip pat naudojame ir gamtines dujas, tačiau šių kiekis, lyginant su biokuru, yra santykinai mažas. Remiantis gamybos statistika vienai tonai popieriaus produkcijos pagaminti, šilumos energijos išteklių prireikia nuo 1,61 MWh/t iki 1,89 MWh/t produkcijos. Iš šios energijos didžioji dalis, t.y. nuo 65% iki 70% pagaminta garo formoje biokuro katilinėse, ir tik mažesniąjai daliai – nuo 30% iki 35% naudojame gamtines dujas karšto oro srauto formoje.

  • Teršalų koncentracijos kontrolė

    Visų katilinėse įrengtų garo katilų, į atmosferą išmetamų teršalų koncentracijos kontrolę vykdo aptarnaujantis personalas. Specialių matavimo prietaisų pagalba mūsų specialistai teršalų koncentraciją matuoja reguliariai – mažiausiai 1 kartą per savaitę. Taip pat sudarėme sutartį su licencijuota išorine kompanija kontrolinių patikrinimų vykdymui.

    Nuo 2020 m. birželio mėn. nepriklausomi ekspertai tikrins teršalų (CO; CO2, Nox; SO2) emisijas visuose veikiančiuose katiluose – ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį. Iki 2020 m. birželio mėn. tokie patikrinimai buvo vykdomi kartą per 3 mėnesius, kaip tai numato LR norminiai dokumentai.

    Oro emisijų kontrolinių matavimų faktiniai rodikliai reguliariai pateikiami žemiau esančiame grafike.


Katilinių duomenys: